Interviu su Morihiro Saito
Stenlis Praninas
Aiki News Nr. 75 (1987 rugpjūtis)

Mokytojau, jūs ilgai vedėte rytines pagrindinės treniruočių salės treniruotes sekmadieniais. Kada pradėjote ten mokyti?

Apie 1961, kai didysis mokytojas išvyko į Havajus, aš jau mokiau. Kurį laiką vesdavau treniruotes pirmadieniais ir trečiadieniais, o vėliau pradėjau mokyti tik sekmadieniais. Manau, kad nustojau mokyti netrukus po didžiojo mokytojo mirties. Po kiekvienos sekmadienio treniruotės apie 15 minučių skirdavau kardo ir lazdos technikų mokymui.

Ar buvo daugiau mokytojų, kurie mokė kardo ir lazdos technikų, pagrindinėje treniruočių salėje?

Didysis mokytojas bardavo bet kurį, mėginusį mokyti ginklų ir reikalaudavo pasakyti, kas jiems suteikė leidimą tai daryti. Jis niekam neleisdavo mokyti ginklų.

Kai kurie mokytojai neturėdami galimybės mokytis kardo ir lazdos technikų, ėmė mokytis iaido arba Muso stiliaus lazdos techniką. Kada apytiksliai jie pradėjo treniruotis?

Tiesą sakant, nežinojau, kad jie pradėjo lankyti iai treniruotes, kad įvaldytų kardą ir Muso stiliaus treniruotes, kad įvaldytų lazdą. Kai kurie, demonstruojantys lazdos technikas Budokane per visos Japonijos aikido demonstracijas, rodo Muso stilių. Šį kovos meną atpažįstu iš pirmo žvilgsnio. Jie gali mokytis kokį tik nori kovos meną, tačiau per aikido pasirodymus turėtų rodyti aikido.

Ar didysis mokytojas žinojo, kad jie mokėsi kitų kovos menų?

Nemanau, kad žinojo. Nors aš ir nežinau kada jie pradėjo treniruotis, atrodo, kad gana anksti.

Jūs teigiate, kad aikido turi kardo ir lazdos technikas. Ar galėtumėte paaiškinti smulkiau?

Aikido sudaro beginklės technikos ir ginklų technikos, todėl mes turime mokytis ir vieną, ir kitą. Privalau mokyti bent jau pagrindinių kūrėjo paliktų technikų. Tai daryti yra mano pareiga. Mokiniai geriau supranta, jeigu grupinės atakos technikas aiškinu per kardą, o ne per beginkles technikas. Mano mokiniai nesupras tikrojo aikido, kol jiems nepaaiškinsiu kardo per beginkles technikas.

Aikido naudoja kirčius iš priekio. Ar jie kilo iš kardo technikų?

Jie egzistavo senose džiudžiutsu mokyklose. Jei atliekate aikido beginkles technikas prieš šias atakas, tą patį galite daryti ir prieš kardą. Nors nežinau iš kur jos kilo, tačiau tiek kardo, tiek džiudžiutsu technikose yra kirčiai iš priekio, iš šono ir smūgiai.

Pirmą kartą tarptautiniu mastu aikido kardas ir lazda buvo pristatyti jūsų penkių tomų knygoje „Tradicinis Aikido“. Ar galėtumėte papasakoti kaip jos atsirado?

Nors buvo išleista daug knygų, tačiau nei vienoje nebuvo technikų, kurias aš išmokau. Įvairūs žmonės manęs prašydavo surašyti jas į knygą. Aš taip ir padariau neprieštaraujant „došu“. Tačiau aikido technikos nebūtų visiškai paaiškintos, jeigu būčiau aptaręs tik kardo ir lazdos judesius, todėl įtraukiau ir beginkles technikas. Iš pradžių Kodanšos leidykla turėjo išleisti knygas su pono Kataokos iš Tohoku Gakuin universiteto Sendajuje įžanga, tačiau ponas Sugavara iš Minato tyrimų bendrovės paprašė manęs leisti išspausdinti knygas. Jis pabrėžė, kad gerbs knygų turinį tokį, koks jis yra. Kadangi dar neturėjau sutarties su Kodanša, tą pačią dieną nuvykau į Sendajų pasimatyti su ponu Kataoka ir papasakojau jam apie savo situaciją. Jis suteikė man teises ir tada Minato tyrimų bendrovė išspausdino knygas. Tačiau vienas mokytojas iš pagrindinės treniruočių salės paprašė manęs sustabdyti knygų leidybą, todėl, kai pasirodė penktas tomas, nustojau jas rašyti. Kai nuvykau pristatyti trečiojo tomo į pagrindinę treniruočių salę, manęs paklausė, ar ilgai planuoju leisti knygas ir liepė nebetęsti. Nors nežinojau šio nurodymo priežasties, pasakiau, kad suprantu ir išleidęs penktą tomą nutraukiau knygų leidybą.

Pagal tradicinį aikido mokymo metodą mokytojas greitai parodo techniką jį stebintiems mokiniams. Tada jie stengiasi kaip galėdami geriau ją pakartoti. Šis metodas turi tam tikrų privalumų, tačiau šitaip mokiniams sunku išmokti technikas. Pagal savo mokymo metodą jūs pradedate nuo pagrindinių technikų apžvelgdamas įvairius jų atlikimo aspektus. Tuomet jūsų mokiniai atlieka technikas ir paskui vėl jas analizuojate. Taip labai lengva mokytis, kadangi aiškinate nuosekliai. Kaip pradėjote mokyti tokiu būdu?

Didysis mokytojas sakydavo, kad mokytojai, išugdyti Ivamos treniruočių salėje, yra geriausi Japonijoje. Ivamos treniruočių salė tradiciškai būdavo tokia vieta, kurioje iškildavo puikūs mokytojai. Mokytojas Tohėjus ir mokytojas Kišiomaru čia treniravosi, taip pat mokytojas Šioda buvo atvykęs su šeima. Dėl šios tradicijos būtų labai nesmagu, jei besitreniruojantys šioje treniruočių salėje netaptų aukščiausio lygio mokytojais. Todėl noriu, kad mano mokiniai stengtųsi išsaugoti šią tradiciją iš visų jėgų. Kaip jie galėtų mokyti technikas, jei patys jų teisingai nemokėtų? Aš mokau juos griežtai, nes jie taps mokytojais. Jei jie treniruotųsi tik sau, tai būtų jų reikalas, tačiau norint tapti mokytoju, reikia teisingai suskirstyti ir susiteminti technikas. Naudodamasis savo ribotomis galimybėmis stengiuosi iš visų jėgų.

Aš pastebėjau, kad jūs dažnai aiškinate gestais, nes į Japoniją atvyksta labai mažai užsieniečių, mokančių japonų kalbą?

Japonus taip pat šiek tiek mokau gestais. Yra daug dalykų, kurių negaliu paaiškinti žodžiais. Didysis mokytojas dažnai sakydavo, kad tam tikrų dalykų neįmanoma paaiškinti nei žodžiu, nei raštu. Taigi, gestai būtinai reikalingi. Manau, kad pradėjau dažniau mokyti gestais, kai į Ivamą pradėjo vykti užsieniečiai.

Lyginant su kitomis treniruočių salėmis, Ivamoje yra mokomasi daug daugiau technikų, netgi neįskaičiavus kardo ir lazdos veiksmų.

Čia technikų yra daugiau. Jei įtrauktume taikomąsias technikas ir technikų variacijas, veiksmų skaičius padidėtų kelis kartus. Technikos atliekamos aukštyn ir žemyn, į vidų ir į išorę, į dešinę ir į kairę. Kūrėjas mane mokė, kad taip galima padidinti technikų skaičių.

Ar daug buvo žodinių mokymų, kai didysis mokytojas mokydavo beginklių technikų?

Taip, daug. Žodiniu mokymu aš vadinu bet kurį jo pamokymą per treniruotę. Didysis mokytojas „Budo“ knygoje vartoja terminą „kodžiutsu“, kuris reiškia „perduoti arba mokyti žodžiais“. Savo technikas jis mums demonstruodavo formos būdu. Todėl, skaitydamas knygą, suprantu, ką didysis mokytojas norėjo pasakyti. Aš nieko nežinojau apie ją, kol jos neatrado „Aiki News“. Buvau nustebintas, tačiau patenkintas, nes knygoje aprašytos pagrindinės technikos yra daromos būtent taip kaip mes jas ir darome. Skaitydami šią knygą galite suprasti kaip didysis mokytojas smarkiai patobulino, kokiu mastu ištyrinėjo savo technikas, taip pat istorinį jo technikų vystymąsi. Aš pirmą kartą supratau kaip jis racionaliai pakeitė kiekvieną techniką ir taip pat ką turėjo omenyje, sakydamas, kad tikros aikido technikos buvo sukurtos Ivamoje po karo ir kad egzistavusios prieš tai buvo ne aikido technikos. Prieškario technikos taip pat buvo puikios, tačiau jis toliau tobulino savo kovos meną ir sukūrė nuostabų aikido, kokį mes dabar žinome. Galiu aiškiai pasakyti, kad Ivamos laikotarpis buvo tas laikas, kai aikido buvo ištobulintas. Galiu tai pasakyti žiūrėdamas į „Budo“. Ji yra svarbus prieškario dokumentas. Mes turime daug ko iš jos išmokti. Knyga taip pat yra svarbi mokymo, tyrimo ir aikido vystymosi tikslais. Mano pareiga yra išsaugoti šią tradiciją. Ėmiau dar labiau pasitikėti savim išvydęs „Budo“. Buvau labai kritikuojamas, tačiau ji patvirtino tai, ką aš darau. Savo nuostabai, nuodugniai išstudijavęs technikas, supratau, kad jos yra racionalios. Aš esu labai dėkingas didžiajam mokytojui.

Ar didysis mokytojas rodydavo technikas sekomis?

Jis daugiau treniruodavosi pats nei galvodavo apie savo mokinius. Jam staiga kildavo logiška mintis ir mes turėdavome ją išmėginti. Žvelgdamas į praeitį suprantu, kad kūrėjo protas veikė tarsi kompiuteris. Technikas mokėmės sekomis. Kai jis parodydavo sugriebimo abiem rankomis ataką, visos kitos technikos prasidėdavo iš šios atakos. Šitaip mes dažnai treniruodavomės.

Ir taip kilo jūsų mokymo metodas mokyti sekomis?

Be abejo, didžiojo mokytojo mokymo būdas buvo ypač naudingas. Maniau, kad mokiniai greičiau supras, jei technikas aiškinsiu sekomis. Yra įvairių būdų. Pavyzdžiui, pirmą sulaikymą galima atlikti prieš kirtį iš priekio, kirtį iš šono, krūtinės sugriebimą, abiejų pečių sugriebimą ir pan. Taip pat yra daug antro sulaikymo technikų, pavyzdžiui prieš kirtį iš priekio, kirtį iš šono ir t.t. Arba prieš kirtį iš priekio galima daryti pirmą, antrą, trečią ir ketvirtą sulaikymą. Tokiu būdu mokiniai lengviau supras ir tai padės jiems atlikti variacijas, jei technikas mokysiu apžvelgdamas įvairius jų atlikimo aspektus. Taip pat galiu mokyti daugelio technikų atskiras dalis. Aš išmėginau daug skirtingų būdų. Stengiuosi rasti metodų, kurie geriausiai tiktų mokiniams. Bet kuriuo atveju, šiais laikais žmonės yra užsiėmę, priešingai nei senais laikais, todėl aš stengiuosi, kad jie greitai išmoktų technikas.

Vertė D. Jablonskis, redagavo U. Kizalaitė
Facebook puslapis