KAIP AIKIDO PADEDA ĮVEIKTI PSICHOLOGINIUS BARJERUS?


Paveikslėlis

Galbūt dažnas lietuvis pagalvoja, kad reiktų apsilankyti sporto salėje. Iš tiesų sveikatos specialistai vieningai skelbia, kad aktyvus gyvenimo būdas padeda ilgiau išlaikyti gerą fizinę ir psichinę sveikatą. Tačiau kurią sporto šaką pasirinkti? Baseinas, įprasta sporto salė seniai nebeįdomu?! Jeigu taip, siūlome susipažinti su aikido kovos menu, kuriuo užsiimant galima sustiprėti fiziškai, numesti svorio ir įveikti kai kuriuos psichologinius barjerus.

KAS YRA AIKIDO KOVOS MENAS?

Aikido – tai japonų kovos menas, kurį sukūrė japonas Morihei Ueshiba po Antrojo pasaulinio karo. Ai reiškia harmoniją, ki – fizinę ir dvasinę energiją, do – kelią. Praktikuojantis aikido siekia fizinės ir vidinės harmonijos. Šis kovos menas, skirtingai nuo kitų, moko tiktai gynybos ir to, kaip apsiginti nesužeidžiant priešininko. Todėl vietoje pavojingų smūgių ar spyrių naudojami įvairūs riešo, rankos užlenkimai ar išbalansuojantys priešininką metimai, kurie neutralizuoja puolėją ir padeda išvengti rimtų sužeidimų.

Aikido judesiai yra paremti sukimusi apskritimu. Siekiama plastikos ir aptakių judesių, padedančių išvengti susidūrimo su priešininku. Vienodai lavinama kairė ir dešinė kūno pusė, mokomasi atsipalaiduoti ir valdyti kūno svorio centrą. Visa tai padeda harmoningai pajusti savo kūną ir harmoningai judėti. Pagarba kitam žmogui, net jei tai yra priešas, yra labai svarbi aikido filosofijoje.

Aikido gali treniruotis ir vaikai, ir suaugę. Technikos reikalauja didelio tikslumo, dėl to šį kovos meną galima praktikuoti visą gyvenimą, siekiant vis didesnio meistriškumo. Pagrindinis aikido principas, kad mes siekiame pergalės ne prieš kitą, bet prieš save pačius, todėl aikido nėra varžybų, smurto ir agresijos. Šį kovos meną mėgsta intelektualūs, subrendę žmonės, siekiantys išmokti taikiai spręsti konfliktus.

AIKIDO PADEDA ĮVEIKTI BENDRAVIMO BARJERĄ

Kaip aikido padeda atrasti ryšį su kitu žmogumi? Atsako Klaipėdos tradicinio aikido klubo „Budokan“ vadovas Dainius Šilingas (2 Dan).

„Treniruotės vyksta poroje ir ilgainiui atsiranda empatija kitam žmogui, ugdomas įprotis į agresiją neatsakyti agresija, bet su ja susilieti. Pavyzdžiui, vykstant treniruotėms su kardais, atėmus kardą iš priešininko nereikia jo nukauti ar sužeisti. Atėmus ginklą nusilenkiama partneriui ir kardas atiduodamas varžovui. Taip vystosi įprotis gerbti kitą žmogų. Ypač vaikai mokosi taikiai spręsti konfliktus kovoje ir nelikti pralaimėtojais“, – sakė D. Šilingas.

Aikido treniruotėse siekiama partnerystės, bendradarbiavimo. Partneriai poroje keičiasi, todėl mokomasi pajusti skirtingus žmones ir dirbti kartu su jais. Vaikai, paaugliai ugdo gebėjimą pajusti fizinį ir emocinį ryšį su kitu žmogumi. Bendradarbiaujant padedama treniruotis vienas kitam.

Šiais laikais dažnai žmonėms trūksta fizinio kontakto. Ypač vaikai ir paaugliai yra linkę bendrauti per atstumą, mobiliaisiais telefonais, žinutėmis, o per aikido treniruotes jie neišvengia fizinio kontakto.

„Treniruočių salėje dažnai užsimezga draugystė, kuri tęsiasi ir už jos ribų. Mokomasi ne kovoti su kitu žmogumi, bet su juo dirbti, jį pajusti ir kovoti su savimi pačiu“, – dalijosi įžvalgomis „Budokan“ klubo vadovas.

Fizinis ir emocinis kontaktas su kitais žmonėmis treniruočių metu padeda įveikti uždarumą ir baimę bendrauti gyvai.

KONCENTRACIJA – KAIP PREVENCIJA PRIEŠ STRESĄ

Pasak aikido instruktoriaus D. Šilingo, šis kovos menas yra techniškai sudėtingas, reikalauja dėmesio detalėms ir didelės koncentracijos. Mokymosi metu smegenys gauna didelį apkrovimą: reikia priimti visiškai naują informaciją, mokytis taisyklingai judėti, jausti savo ir partnerio kūną ir tuo pat metu stebėti aplinką.

Pasak geštalto psichoterapijos terapeutės Joanos Aužbikavičienės, kuri taip pat užsiima aikido, didelė koncentracija treniruoja smegenis priimti informaciją visu 100 proc. Ir tai veikia kaip prevencija kovojant su stresu ir nerimu. Kai mes patiriame stresą ar turime problemą, mūsų mintys, tarsi karuselė, užsisuka ratu apie tą situaciją ar problemą, o aikido treniruotės visiškai įtraukia mūsų fizinį kūną, dėmesį ir mąstymą. Mūsų smegenys nebeturi laiko gromuliuoti minčių, keliančių nerimą ir įtampą.

Pasak psichoterapeutės, nerimas gimdo nerimą pats savaime, ir sustabdyti užsisukusias mintis pačiam yra sudėtinga. Jeigu mums kažkas padėtų nutraukti tą minčių grandinę, nerimas pasitrauktų. Iš vienos pusės, su nerimu ir stresu susitvarkyti gali padėti gilinimasis į situaciją, jos sprendimas, iš kitos pusės, aikido gali būti kaip prevencija, pagalbinė priemonė. Ji padeda visiškai įsitraukti į veiklą ir nutraukti namuose ar darbe užsisukusių minčių grandinę. Po treniruotės mes jaučiame palengvėjimą, nes pavargsta fizinis kūnas ir atsitraukiame nuo problemų, susijusių su darbu ar namais.

AIKIDO PADEDA UGDYTI VALIĄ IR KANTRYBĘ

Šiais laikais mes susiduriame su valios, pasirinkimo problemomis. Visuomenėje pernelyg iškeliamas tikslas pasirinkti veiklą pagal pašaukimą. Žmonės dažnai pradeda daug veiklų, jose ieško savęs, tačiau greitai meta ir ieško naujų. Jiems sunkiai sekasi užbaigti tai, ką pradėjo. Jie nusivilia ir galvoja, kad nėra tos veiklos, kuri jiems tinka. Kartais žmonės turi iliuziją, kad yra idealus darbas, idealus mylimasis, tačiau realybėje nieko nėra idealaus.

„Tai susiję su dvasinio tobulėjimo reklama, kad kažkokiame darbe, man vos tik pradėjus, viskas puikiai seksis ir aš daug uždirbsiu. Aikido leidžia visa tai paneigti. Pasak instruktorių, rezultatas treniruotėse nėra greitai pasiekiamas, tai užtrunka ilgai. Siekiant meistriškumo atliekami vis tie patys veiksmai, tačiau vis kitame, aukštesniame, lygmenyje. Aikido treniruotės mus moko, kad nereikia išradinėti dviračio, nes galbūt jau esi ten, kur tavo vieta., ir pakanka siekti meistriškumo“, – sakė J. Aužbikavičienė. Treniruotės moko ugdyti valią, kantrybę, atkaklumą visose gyvenimo srityse.

BAIMĖ ĮVEIKIAMA JĄ PRIIMINAT

Aikido treniruotėse gali būti tuo, kuo esi, leisti sau bijoti ir išdrįsti kaskart pasveikinti save su pergale, įveikus baimę. Pasak geštalto psichoterapijos terapeutės Joanos, iš psichoterapinės pusės tai yra pats svarbiausias dalykas, kuris padeda augti ir sveikti.

„Leisti sau būti tuo, kuo esi, jausti tai, ką jauti, įskaitant ir neigiamus jausmus. Kiekvienas mažytis žingsnelis įveikiant save, įveikiant kritimo baimę per aikido treniruotes, kontakto su kitu žmogumi baimę, jau yra laimėjimas ir suteikia aukštesnės savivertės, pasitikėjimo savimi jausmą.“



Straipsnį rasite https://www.alfa.lt/straipsnis/50313517/kaip-kovos-menas-padeda-iveikti-psichologinius-barjerus?ref=astromanija-web

Parengė Vitalija Paulauskaitė pagal D. Šilingo ir J. Aužbikavičienės interviu
Facebook puslapis